Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Statybos inspekcija) paaiškina, kuo statinio kapitalinis remontas skiriasi nuo rekonstravimo, kada jiems atlikti reikalingas statybą leidžiantis dokumentas (SLD) ir kokia numatoma atsakomybė, jei nesilaikoma teisės aktuose numatytų reikalavimų.
Statybos įstatyme statinio rekonstravimas apibrėžiamas kaip statyba, kuriostikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.).
Pagrindinius principus, pagal kuriuos statybos darbai priskiriami atskiroms statybos rūšims, nustato statybos techninis reglamentas STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (Reglamentas). Reglamento 9 punkte nurodyta, kad statinio rekonstravimo tikslas – perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan.
Reglamento 9 punkte išvardyti statybos darbai, kuriuos atlikus laikoma, kad statinio laikančiosios konstrukcijos yra perstatomos. Laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai pakeičiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos kitomis, įrengiamos naujos ar pašalinama dalis esančių konstrukcijų.
Primename, kad nuo 2023-11-01 įsigalioja Statybos įstatymo nuostata, numatanti, kad, jeigu rekonstruojamo pastato tūris po rekonstrukcijos padidės daugiau negu 100 procentų, toks pastatas bus laikomas nauju statiniu ir jam bus taikomi teisės aktuose, teritorijų planavimo dokumentuose nustatyti naujo statinio projektavimui ir statybai keliami reikalavimai.
Kapitalinis remontas – statyba, kurios tikslas – pertvarkyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.).
Statinio kapitalinio remonto tikslas – pertvarkyti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio, skersmens ir pan. Laikoma, kad statinio laikančiosios konstrukcijos pertvarkomos, kai jos stiprinamos (išskyrus esamų angų užtaisymą), silpninamos, pakeičiamos (dalinai ar visos) to paties ar kito tipo laikančiosiomis konstrukcijomis).
Taigi esminis skirtumas, lemiantis statybos darbų priskyrimą kapitalinio remonto ar rekonstravimo statybos rūšiai yra tas, kad perstatant statinio laikančiąsias konstrukcijas kapitalinio remonto atveju jokie statinio išorės matmenys nesikeičia, o rekonstravimo atveju – pasikeičia bet kurie statinio išorės matmenys.
Primename, kad Statybos inspekcija yra sukūrusi modernius įrankius, kurių pagalba greitai ir paprastai galite pasitikrinti ar planuojamiems statinio kapitalinio remonto ar rekonstravimo remonto darbams privalomas SLD. Automatinius klausimynus rasite čia:
Statybą leidžiančių dokumentų privalomumas kapitaliniam remontui;
Statybą leidžiančių dokumentų privalomumas rekonstravimui.
Asmeniui, be SLD atliekančiam kapitalinio remonto darbus, taikoma atsakomybė, numatyta Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 353 straipsnio 7 dalyje – jam gali būti skiriama bauda nuo 560 iki 1 200 eurų. Asmeniui, be SLD atliekančiam rekonstravimo darbus, gali būti skiriama bauda nuo 1 700 iki 3 500 eurų.
Remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu tam tikrais atvejais statytojas savavališkai atliktus darbus galės įteisinti gaudamas SLD, jei tokio pobūdžio darbai toje vietoje pagal galiojančius teisės aktus yra galimi, sumokant baudą ir įteisinimo įmoką, kurios dydis kinta iki 70 proc. atsižvelgiant į savavališkai atliktų statybos darbų, įskaitant panaudotus statybos produktus, sąnaudų vertę.